Fruktoze ir gliukoze

Fruktoze ir gliukoze Fruktoze vadinamas vaisių cukrus, t. Pastaruoju atveju sacharozė (cukrus) suskaidomas į gliukozę ir fruktozę. Patekęs į organizmą cukrus skyla į fruktozę ir gliukozę, beveik identiškus elementus, kurie skiriasi tik atomų išsidėstymu. Monosacharidai – paprasčiausios sudėties angliavandeniai. Jie paprastai būna bespalviai, tirpūs. Gliukozė (dekstrozė, vynuogių cukrus) – gerai organizmo įsisavinamas angliavandenis ir natūralus saldiklis, kurio randama vynuogėse ir. Jau minėto medaus pagrindą sudaro ir jam saldų skonį suteikia jame esanti gliukozė ir fruktozė.

Beje, fruktozė dabar pasaulyje vis dažniau vartojama vietoj. Laikantis dietos be gliuteno iš valgiaraščio turi būti išbraukiami visi produktai turintys kviečių, miežių ar rugių. Tyrimo autoriai 32 savanoriams, turintiems antsvorio, 12 savaičių rekomendavo gerti gėrimus su gliukoze arba fruktoze. Tačiau, jau žinote, kad yra keletas. Sacharozė – disacharidas, apjungiantis gliukozę su fruktoze. Taigi būtent fruktozė (vaisinis cukrus) daro didžiausią žalą, nes per daug stimuliuoja insulininį.

Iki šiol buvo manyta, kad cukrus yra baltoji mirtis, o jos pakaitalas fruktozė. Tiek cukrus, tiek fruktozė gali pakenkti organizmui. Gliukozei patekus į kraujotakos sistemą, organizmas atpalaiduoja insuliną, kuris padeda. Visu pirma gliukoze ir fruktoze abu yra monosacharidai, ju junginys-disacharoze yra tiesiog musu kasdieninis cukrus, fruktozes daugiausia. Labiausiai paplitęs monosacharidas – gliukozė, jo gausu vaisiuose ir uogose. Mūsų organizmo ląstelės fruktozės energijai panaudoti negali, taip kaip naudoja gliukozę.

Du ypač paplitę gamtoje monosacharidai – gliukozė ir fruktozė ( C 6H 12O 6 ). Reaguojant gliukozei su etano rūgštimi nustatyta, kad gliukozės.