Bajoru konfederacijos

Bajoru konfederacijos Radomo konfederacija (1767–1768 m.) - Abiejų Tautų Respublikos stambiųjų feodalų ir bajorų (šlėktų) ginkluota politinė sąjunga kovai su mėginimais sustiprinti. Todėl konfederacija įgalindavo priimti sprendimus balsų dauguma. Respublikos didikų ir bajorų ginkluota politinė sąjunga kovai su mėginimais sustiprinti karaliaus Stanislovo Augusto.

Konfederacijos vadovais tapo didikai Michalas Hieronimas. Tačiau jas žlugdė bajorų konfederacijos. Ryžtingiausiai reformų ėmėsi 4m. Slucke susiorganizavo prorusišką LDK pravoslavų ir protestantų bajorų konfederaciją.

Varšuvos konfederacijos aktas tapo Seimo konstitucija 1576 m. Susidarė palankios sąlygos Lietuvos bajorams, miestiečiams Lenkėti. Jos tikslas buvo sustabdyti Čartoriskių reformas ir grąžinti bajorų. Valstybėje buvo įsigalėjusios bajoriškosios laisvės, nuolatinės bajorų kovos, ginkluotos konfederacijos, siekusios asmeninės naudos. LDK valdovų valdymo ypatumai: Steponas Batoras. Tarptautiniai santykiai XVIII a. Tuo metu valdžioje įsitvirtinusios prorusiškos konfederacijos vadovybėje įvyko. Valkininkų konfederacija – LDK bajorų ginkluota politinė sąjunga, sudaryta 1700 m. Lietuvos bajorų konfederaciją (karinį politinį susivienijimą) prieš Sapiegų savivalę ir pasižadėjo nesiskirstyti kol nesunaikins.

Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimai. LDK įsiparei- gojo kariauti prieš švedus.

Repninas suorganizavo ginkluotą bajorų pasipriešinimą prieš karalių (Radomo konfederacija). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų konfederacija kaip savarankiška. Santrauka: Knygoje analizuojama 1792-1793 metų LDK bajorų konfederacija kaip savarankiška organizacija. Aptariamos konfederacijos susidarymo priežastys.