Didžiausia karstinė įgriuva lietuvoje

Didžiausia karstinė įgriuva lietuvoje Rodomi 7 šios kategorijos puslapiai (iš viso kategorijoje yra 7 puslapiai). Karstinė įgriuva (karstinė sufozinė įgriuva) – ką tik atsiradusi, dažniausiai šulinio formos, staigios karstinės deformacijos apraiška, kuri susiformuoja į požeminę. Kaliforniją ištiko didžiausia audra per kelerius metus.

Pragaro vartai: didžiausių pasaulyje smegduobių dešimtukas. Atsivėrusios karstinės įgriuvos viena nuo kitos nutolusios vos 2 kilometrus. Viena didžiausių įgriuvų – tarsi įgriuvęs sodas, atsiradęs 1886-aisiais.

Karajimiškio laukuose karstinių įgriuvų tankumas didžiausias – daugiau kaip 200 vnt.

Tatula iš pažiūros tokia pati, kaip ir visos nedidelės Lietuvos upės. Iš viso jų priskaičiuojama apie 9000. Giliausia atvira karstinė įgriuva – Karvės ola (Biržų raj.) – 12,6 m. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) šalyje. Griežčiausias įstatymas dažnai sukelia didžiausią neteisybę. Lietuvos karstinių įgriuvų žemėlapį papildė beveik pusšimtis naujų smegduobių.

Karvės ola - tai šulinio tipo beveik apskrita piltuviška karstinė įgriuva. Naujausia karstinė įgriuva atsivėrė 2006 metų gruodžio 2 dieną. Biržai garsėja karstinės kilmės ežerėliais, nes kitose Lietuvos vietose tokių ežerų.

Karvės ola – karstinė įgriuva Biržų rajone, maždaug 3 km nuo Biržų, važiuojant Saločių keliu. Rajone užfiksuota net apie 4000 karstinių įgriuvų. Kitos geologų nustatytos naujos karstinės įgriuvos yra nedidelės. Karvės ola – tai pati didžiausia ir geriausiai ištirta karstinės kilmės. Lietuvoje juos lėmė šio krašto geologinė sandara.

Beveik 200 metų skaičiuojanti įgriuva puikiai atpažįstama iš 10 – 12 metrų. Pernai įspūdingiausia 8 m pločio ir 9,5 m gylio karstinė įgriuva atsivėrė Trečionyse. Didžiausia smegduobių tikimybė – pavasarį ir rudenį.