Kuo minta vabzdziai

Kuo minta vabzdziai Galvoje vabzdžiai turi vieną porą antenų, sudėtines akis ir burnos aparatą. Jeigu burnos organai nukreipti į apačią (žiogų, skėrių), tai tokia galva vadinama. Nors dauguma plėšriųjų vabzdžių minta įvairiu gyvūniniu maistu, keletas.

Iš jų apie 80 yra vabzdžiai, priskiriami nariuotakojų tipui. Tai yra gausiausia bestuburių gyvūnų grupė. Vabzdžiai prisitaikę gyventi sausumoje ir vandenyje. Vieni gyvena miškuose ir pievose, pasėlių laukuose.

Kai kurie vabzdžiai, kaip žygiai, keršvabaliai, vyčiai, trachinos minta kitais vabzdžiais ir padeda žmogui reguliuoti žalingų rūšių gausumą.

Plėšrus, minta kitais vabzdžiais, lervos taip pat plėšrios - gyvena smėlyje išraustuose urveliuose. Anot vabzdžius tyrinėjančio specialisto, dalis vabzdžių minta irstančia organika: augalų likučiais (saprofagai), įvairių gyvūnų ekskrementais. Geriausiai tinka mediena su žieve, nes kai kurios vabzdžių rūšys vystosi ne. Nuostabūs Lietuvos šilai… poetų išgirti, dainos posmuose apdainuoti… visada jie lyg gimti namai, mamos lopšinę ošiančiomis pušimis, eglių. Aukšlių yra gausu, saulažuvių retai pasitaiko. Lietuvoje gyvenantys šikšnosparniai minta tik vabzdžiais. Kad palaikytų greitą medžiagų apykaitą ir aukštą kūno temperatūrą, turintys mažą svorį, bet didelį kūno. Dauguma suaugusių boružių bei lervų minta amarais ir kitais minkštakūniais vabzdžiais.

Minta įvairia organika: nuokritomis, šaknimis, išmatomis. Vyčiai ilgu plonu kiaušdėčiu praduria vabzdžių lervų kūną ir padeda savo kiaušinį. Minta augalinėmis ir gyvulinėmis liekanomis, kartais apgraužia žiedus, lapus. Pirmieji vabzdžiai žemėje gyveno jau Paleozojaus eroje, ankstyvajame Devone. Jais ir jų lervomis minta įvairūs gyvūnai – vabzdžiaėdžiai žinduoliai, paukščiai. Pastaraisiais metais Talšos ežero pakran- tėse aptiktas taškuotasis pievinukas.