Justinas marcinkevičius eilėraščiai Atsiklaupęs prieš altorių, Prieš Švenčiausį pagarboj, Nuraminti širdį noriu, Dievo amžinoj globoj. Justinas Marcinkevičius, Carmina minora, Vilnius:. Justino Marcinkevičiaus eilėraščiai iš knygos „Amžino rūpesčio pieva“.
Baikšti mergaitė basa sustoja ant žarijų. Kaip virpa jos liesi petukai ir kaip aukštai jos akys. Toliau vartydamas ir skaitydamas radau žiupsnelį eilėraščių, kurie verti publikacijos.Tiesiog paskatinta vienoje temoje parašyto eilėraščio, pagalvojau, kad būtų.
Taip pat buvo užrašų sąsiuvinių ir. Bėgsiu tėvelio pašaukt: Reikia tą vilką nušaut. Vilkas baisus ir nedoras, Didelis, piktas ir storas. Poeto, prozininko ir dramaturgo Just. Marcinkevičiaus kūryba sovietinės santvarkos laikais atliko svarbią lietuvių tautinės kultūros ir savimonės saugojimo.Pabėgau nuo daiktų, šaltų ir įkyrių. Analizės, Kalbos ir literatūra, Lietuvių kalba, J. Vilnius : Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. Jau pats eilėraščio pavadinimas nusako šio ryšio stiprumą: žolė yra suasmeninta.
Eilėraščio pavadinimas netiesiogiai nurodo temą. Takas – tai lyg individualizuotas kelias, kuris veda į asmenišką vietą. Manau, kad kiekvieno (o ypač kuriančio) žmogaus tikslas – būti suprastam ir pačiam.Tai internetinis projektas, skirtas pagerbti ir įamžinti Justiną Marcinkevičių ir jo atminimą, nuopelnus kalbai, literatūrai ir visai lietuvių tautai, taip pat pateikti visą. Jis yra Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I ir. Kolegė Elžbieta Banytė dalijasi gerąja patirtimi: marcinkevičius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.