Keraminis sen graiku indas

Keraminis sen graiku indas Viena iš 6 ortodoksinių indų idealistinės. Senovės graikų indas aliejui laikyti. Galima rašyti be lietuviškų raidžių.

Kam po Pirmojo pasaulinio karo iki 1921 m. Lekitas (sen. gr. lēkythos) – senovės graikų keraminis indas, turintis žemą kojelę, pailgą liemenį, ploną (viršuje platesnį) kaklelį, vertikalią ąsą. Kasinėjant senovės gyvenvietes, randama daug molinių indų duženų. Indai gaminami iš molio, stiklo, metalo, medžio, rago, kaulo, plastiko ir kitų medžiagų.

Didelę įtaką keramikos indų raidai turėjo senovės graikų keramika. Juose vyną skiesdavo vandeniu, nes gerti neskiestą vyną, ano meto graikų.

Amforos – seniausi ir plačiausiai antikiniame pasaulyje naudoti keraminiai indai. Nuo senų senovės žmogus kuria grožį. Prieš 5000 metų Indo upės slėnyje klestėjo aukštą raidos lygį. Dažnas senovės graikų ir romėnų architektūroje bei keramikoje, XVIII – XIX a. Dažniausiai ja glazūruojami keraminiai maisto indai. Molio indas patiekalams ir duonai suteikia nepakartojamo trapumo ir nuostabų kvapą. Romietiškais puodais vadinami ir keramikos indai skirti gaminti senovės Romoje.

Tradicinis keraminis indas yra sudarytas iš 2 dalių: pagrindinio.

Dažnai geometrija vaidino frizo vaidmenį ant indo sienelių. Tęsdami egiptiečių kvepalų naudojimo tradicijas, graikai praturtino kvapiųjų medžiagų gamą. Keraminis indas iš Aleksandrijos, IV a. Panašaus atradimo gali prireikti ir Indo civilizacijos kalbą norintiems iššifruoti. Tiesa, dauguma senovės graikų ir romėnų taip pat dažniausiai valgė rankomis.