Sausumos augalai Jie – labiausiai prisitaikę gyventi sausumoje augalai. Kaip atrodė seniausi augalai, galima įsivaizduoti iš suakmenėjusių augalų liekanų, vietomis aptinkamų kalnų uolienų sluoksniuose, pavyzdžiui. Vandens augalai turi mineralų ir vandens visi aplink.
Pasaulis vėl tapo tylusirsantykinai ramus; klimatas išlieka švelnus ir pastovus; sausumos augalai migruoja vis toliau ir toliau nuo pakrančių. Samanos – tai paprasčiausių sporinių aukštesniųjų augalų skyrius, kurį sudaro lapuotųjų. Jie užėmė tarpinę padėtį tarp sausumos induočių augalų ir dumblių. Iki šiol išlikę tik du labai senų sausumos augalų iškastiniai radiniai.
Centrinės Europos viršutiniojo silūro sluoksniuose buvo rrastos 10 cm ilgio belapio augalo. Biologijos referatas, kurio tema augalų evoliucija. Aprašomi seniausieji jūros augalai, augalų plitimas sausumoje.
Augalų evoliucijos svarbiausi momentai: 1. Jūros dumblių išėjimas į sausumą; primityvūs sausumos augalai. Psilofitūnai buvo pirmieji sausumos augalai. Tai primityviausi sporiniai induočiai.
Ankstyviausios fosilijos, rodančios augalų buvimą sausumoje yra 450 mln. VANDENŲ IR PELKIŲ AUGALAI IR GYVŪNAI.
SAUSUMOS EKOSISTEMOS, bIOLOgINĖ įVAIROVĖ IR jOS APSAUgA. Dirvožemio sąlygas indikuojantys augalai. Augalai sugebėjo paplisti ir klestėti. Vandenynų dumblių fotosintezės metu susidaro 46 procentai viso Žemėje per metus išskiriamo deguonies. Pirmieji sausumos augalai buvo nedideli ir išoriškai priminė šiuolaikines samanas. Nuo šios akimirkos evoliucija vyko ilgą laiką ir jos dėka atsirado skirtingų.
Sausumos augalai išskiria 54 procentus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.