Iseigines roges Lietuvoje rogės buvo žinomos XIII a. Pavaža – rogių dalis, kuri šliaužia sniegu. Vkš, Kv) Šlamas – 1) šiukšlės, sąšlavos, šapai.
Teliega – 1) dviratis vežimukas šienui savimi vežti (KlvrŽ, Rnv), 2) vienratis vežimukas (Pln), 3) išeiginės rogės lentelinėmis gardelėmis (Jdr, Rt) Teliūgs – riebus. Kol leidžia sezonas, pasiskolinkite iš kaimynų vaikų rogutes ir patraukite į artimiausią. Taip galima būtų praleisti visas išeigines be rūpesčių. Išeiginės susisiekimo priemones dirbdavo daugiausia miestelių račiai.
Užsakyti darbiniai ir išeiginiai vežimai, važe liai buvo.
Vėliau kažkuriame užkampyje sodininkui pavyko aptikti važį – išeigines roges su sėdynėmis. Važis – lengvos, išeiginės rogės su sėdynėmis. Mėsėdas buvo piršlybų, vestuvių ir giminių lankymo metas. Darbines roges ūkininkai pasidarydavo patys, o išeiginius apkaustytus važelius. Valstiečių rogės, pakinktai ir jų gamyba. Per vidurį įrengta vežiminė, kur buvo laikomi darbiniai ir išeiginiai vežimai, rogės. Atskiros patalpos skirtos karvėms, kiaulėms, arkliams ir dar dvi mažesnės. Kai iskrenta sniegas, griebiam roges ir siausiam ciuozt nuo visokiu kalneliu.
Darbinius pakinktus lietuvių valstiečiai darydavosi patys, išeiginius. Gyvenimas- tarsi šunų kinkinys rogėse. Jei nebėgsi pirmas, vaizdas, kurį matai, niekada nesikeis. Veronikos tėvas Adomas turėjo pats susimeistravęs išeiginius ratus su sėdynėmis bei gražias roges su atramomis. O jei tos rogės dryžuotos – dar geriau. Pasimatavus šią pusiau kasdienę, pusiau išeiginę (pusiau naktinius) suknelę prieš akis iškilo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.