Derlingumo deive

Derlingumo deive Hera tampa santuokos ir monogamijos deive, Demetra globoja žemdirbystę ir t. Priapas – derlingumo dievas, Dioniso ir Afroditės sūnus. Austėja- bičių deivė, šeimos gausintoja, ištekančių ir nėščių moterų globėja.

Jos abi susijusios su derlingumu, vaisingumu, nuotakomis, šeimos gausėjimu. Motina, žemės derlingumo deivė, avų deivė, gėlių davėja, Žemėpačio sesuo, jos dėka žemė yra vaisinga. Semitų tautų derlingumo, motinystės ir meilės deivė; su ~e sen. Kurka – manomai derlingumo dvasia; Krugis – kalvių dievas; Krukis, Kriukis.

Motina Žemė , žemės derlingumo deivė, avių deivė, gėlių davėja. Perenna) – naujųjų metų deivė; Angerona – paslapčių deivė, Romos globėja. Lavinija (Lavinia) – karaliaus Enėjo žmona, t. FLORA – Romėnų pavasario, gėlių, erotikos, derlingumo ir gimimo deivė. HEKATĖ – Senovinė Egiptiečių Mėnulio ir požemio deivė. Perkūno žmona, žemės ir derlingumo deivė. Laima – visa žinanti gimimo ir likimo Deivė.

Hefaistas, Ugnies, kalvystės Dievas, Vulkanas. Demetra, Žemės ir javų derlingumo Deivė, Cerera.

Lietuvos dievai gali būti suvokiami nevienodai. Moteriškos dievybės, kildinamos iš deivės Motinos senovinio pavidalo. Ji buvo viena iš keleto romėnų derlingumo deivių, tačiau didžiausia reikšmę įgaudavo pavasarį. Jos garbei skirta šventė Floralija. Jadvygos Jogailaitės (1513–1573) brangenybių skrynutės fragmentas – papuošalas su romėnų derlingumo deive Cerera. Hestiją - aukuro ir namų židinio deivė, Demetrą - derlingumo deivė, Herą - santuokos deivė (Dzeuso žmona), Hadą - pragaro ir mirusiųjų dievas, Poseidoną.

Lietuvių žemės deivės vardai, paliudyti žodinės tradicijos ir rašytinių šaltinių, lig. Cereros (Ceres), javų derlingumo dievybės, vardas sietinas. Astárt‖ė (gr. Astartē), semitų tautų derlingumo, motinystės ir meilės deivė; su ~e sen.